nakties raganos burtai
paliečia akis
šypsausi tyliai
bėga laikas
visatos koridoriais
nėra valandų
nei minučių
meilės stebuklui

*

toli toli kažkur
visažinio švelnumas
sustabdo mano
begimą šuoliais
šviečia akys
tamsoj mėnesienos
šypsosi lūpos
niekas nesvarbu
visatos laiko
švytėjime

*

pasaulio sukūrimo
stebuklas skleidžiasi
prieš mano akis
netikėtais verpetais
energija srūva
gyslomis lyg
auksas pavasario
rytą atverdama
žiedlapius naujai
aušrai

*

tylos žavesys
švelniai glosto
pasaulio viršūnes
užkloja slėnį
rūko marška
minčių verpetas
srūva tarp mūsų
lyg nematoma upė
nešdama nustebimo
šypseną

*

nieko nežinau
nieko negirdžiu
tik tavo širdies
plakimo aidą
mano kraujagyslėse
pasaulis sulaiko
kvėpavimą auštant
aguonų šydas
dengia akis
ateina i sapną

*

skonis seniai
pamirštas kelia
jaudulį šypsosi
lūpos nakties tamsoj
violetinės akys
žiuri ironiškai
į klausimą mano
akyse ir linksi
pritardamos šviesos
šuoliavimui širdies
slėniais

*